Manoma, kad Burmos katė (dar kitaip vadinama Burmese, Burma) yra kilusi iš pietryčių Azijos. Mat Tailando rankraščiuose minima kačių veislė, garsėjanti tamsiai rudu kailiu, kuri veikiausiai ir buvo Burmos kačių pirmtakė. 1930 m. Džozefas Tompsonas pirmasis į Ameriką atsivežė katę labai panašią į Siamo, tačiau rudos spalvos kailiu 1950-dešimtųjų metų, ši katė iš Jungtinių valstijų pateko į Didžiąją Britaniją. Veislė pripažinta 1952 m. tuomet Burmos katės paplito ir po Europą, Australiją bei Naująją Zelandiją.

Burmese vidutinio dydžio katės, kurios sveria nuo 3 iki 5 kg, katinai didesni ir sunkesni. Šių grakščių kačių kūnas yra tvirtas bei raumeningas. Galva iš esmės pleištiška, nosis su ryškiu įlinkiu, vidutinio didumo ausys užsibaigiančios apskritais galiukais, kiek pakreiptos į priekį. Akys didelės, atitolusios viena nuo kitos. Užpakalinės kojos ilgesnės nei priekinės, grakščios letenėlės ovalios. Uodega vidutinio ilgumo, užsibaigianti apvaliu galiuku.

Labiausiai šios katės pasižymi kailio atspalvių įvairove. Burmos kačių kailio spalva tiesiog stulbina, nes kitų tokių atspalvių kačių nėra. Pilvas visuomet kiek šviesesnis už nugarą, snukio ir ausų atspalviai taip pat gali skirtis, tačiau dėmės, balti plaukai ar ruožai burmos katės kailiuke laikomi defektu. Burmos katė gali būti juodos, mėlynos, šokoladinės, lelijinė, raudonos, kreminės, ir vėžlinės - juodo, mėlyno, šokolado ir lelijinio vėžlio kiauto spalvos.

Burmos katės laikomos vienos ištikimiausių bei prieraišiausių kačių, kurioms labai svarbus ryšys su žmogumi. Tai labai savimi pasitikinčios, smalsios, protingos katės, puikiai sutariančios tiek su katėmis, tiek su šunimis. Įdomu tai, jog šios iš pažiūros ramios katės tuo pačiu gali būti ganėtinai judrios bei žaismingos.

Šeimoms, turinčioms vaikų, ši katė – idealus naminis gyvūnėlis. Tai labai draugiškos, gero, meilaus ir netgi romaus būdo katės. Be to, jos kitaip nei daugelis kačių, mielai eina pririštos prie pavadėlio.

Šios katės yra labai smalsios, žaibiškai susidomi kiekvienu nauju daiktu, greitai bėgioja, bet nemėgsta laipioti aukštai.

Burmos katės kailis tankus, glotnus, plaukas trumpas, plonas, labai švelnus. Šios katės kailis poplaukio beveik neturi, todėl kailio priežiūra nėra sudėtinga. Kartais reiktų minkštu šepečiu pašukuoti glotnų jos kailiuką, kad šis vėl įgautų dailaus žvilgesio.

Šios veislės garsėja ilgaamžiškumu. Atsiveda vidutiniškai penkis kačiukus, bet gali jų būti ir iki 10. Gimusių kačiukų kailis yra blyškus. Tik po keleto savaičių pradeda ryškėti įgimta spalva. Katei senstant, šviesus kailis gali patamsėti. Tai vyksta dėl medžiagų apykaitos pokyčių. Be to, sendamos jos tampa nebe tokios aktyvios ir gali padidėti jų svoris, su amžiumi jos tampa konservatyvesnės.

Burmos kačių priežiūra nėra sudėtinga. Kartą per savaitę reikia jas iššukuoti. Kaip ir kiekvienai katei, burmos katei taip pat rekomenduojama pakirpti nagų galiukus specialiomis žirklutėmis bei pavalyti ausis, kuomet tai yra reikalinga.

veislynas Anvita Lila

www.burmese.eu