| Apie kates |
|
KaÄių kilmÄ— siejama su kaÄių Å¡eimos gyvÅ«nais. Kai kurių civilazacijų, kaip Egipto, atstovai kates garbino kaip dievybes. Tai rodo XIX a. pabaigoje aptiktos kaÄių kapinÄ—s, kuriose buvo 180000 mumijų. Visos jos balzamuotos, susuktos į laidojimo drobules ir paguldytos į mažus karstelius. Su namine kate susijÄ™ religiniai egiptieÄių paproÄiai pagrįsti konkreÄiais motyvais: Å¡ie gyvÅ«nai buvo labai vertinami Viduržemio jÅ«ros regione, nes nuo pelių saugodavo derlių, sukauptÄ… sausros laikotarpiams. Tuo metu Europoje kates laidojo finikieÄiai ir romÄ—nai. Abiejų civilizacijų atstovai laikÄ— šį gyvÅ«nÄ… laisvÄ—s simboliu, ilgainiui buvo įdiegtas paprotys su karių legionais vežtis ir kates, tad jų Ä—mÄ— daugÄ—ti visuose imperijos kampeliuose iki pat britų salų. VÄ—lesniais laikais skirtingos kultÅ«ros kates vertino labai prieÅ¡taringai. Vienose Å¡alyse jos buvo gerbiamos, globojamos ar net garbinamos, kitose laikomos Å¡Ä—tono pasiuntiniais. Å ių dienų naminių kaÄių Å¡eimai priklauso skirtingos laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ys ir naminiai augintiniai. KaÄių auginimo asocijacijoms ir entuziastams pavyko užregistruoti daugiau negu 500 milijonų Å¡ios naminÄ—s rÅ«Å¡ies narių ir dar 35 skirtingus tipus vadinamųjų laukinių pusbrolių, tokių kaip liÅ«tas, leopardas, puma ir kt. Ekspertai mano, kad tikrieji katinai atsirado prieÅ¡ 12 milijonų metų ir maždaug po 6 milijonų metų pasirodÄ— milžiniÅ¡ski liÅ«tai, lÅ«Å¡ys, jaguarai. Visi jie buvo kaÄių Å¡eimos atstovai, gyveno Europos, Azijos ir dabartinÄ—s Kinijos tropiniuose miÅ¡kuose ir giriose. Yra Å¡altinių, nurodanÄių, kad katÄ— žmonių civilizacijoje atsirado maždaug prieÅ¡ 9000 metų Palestinoje - Jeriche. Tikrosios naminÄ—s prijaukintos katÄ—s atsirado maždaug prieÅ¡ 6000 metų. KatÄ—s vadintos ir iÅ¡tikimomis jÅ«reivių bendražygÄ—mis. Iki Å¡iol iÅ¡likÄ™ pasakojimų, kad kadaise jÅ«reiviai į ilgas keliones, be įvairiausių bÅ«tinų daiktų, pasiimdavÄ™ ir kaÄių. Å ios ne tik apsaugodavusios jų maisto atsargas nuo laivuose knibždÄ—jusių žiurkių, bet ir tapdavusios jÅ«reivių draugÄ—mis, padÄ—davo įveikti psichologinÄ™ įtampÄ…, atsiradusiÄ… ilgam palikus namus. KatÄ—s lydÄ—davo jÅ«reivius krante, gyvendavo jų stovyklose, o neretai ir pasilikdavo sveÄiuose kraÅ¡tuose. Nors ir bÅ«damos nepriklausomo bÅ«do katÄ—s mÄ—gsta gyventi kartu su žmonÄ—mis. KatÄ— yra mÄ—sÄ—dis plÄ—Å¡rÅ«nas, sugebantis iÅ¡mokti klausyti paprastų komandų ir naudotis paprastais mechanizmais. KatÄ—s gali bendrauti daugiau nei 100 kÅ«no kalbos pozų ar garsų (tokių kaip miaukimas, murkimas ir kiti). KatÄ— paprastai sveria tarp 2,5 kg ir 7 kg, kai kurių veislių katÄ—s, pvz. Meino meÅ¡kÄ—no katÄ—s, kurios gyvena ir mÅ«sų veislyne, (ang., Maine Coon) gali sverti virÅ¡ 11 kg, o dÄ—l perÅ¡Ä—rimo kai kurių svoris pasiekia iki 23 kg. Suaugusios katÄ—s ilgis nuo nosies galiuko iki uodegos galiuko paprastai siekia 50 cm., ilgiausias žinomas katinas buvo 121 cm ilgio. Paprastai patinai yra didesni ir sunkesni, dydis taip pat priklauso nuo veislÄ—s. NaminÄ—s katÄ—s paprastai iÅ¡gyvena nuo 14 iki 20 metų. Seniausias žinomas katinas iÅ¡gyveno 36 metus. Paprastai ilgiau iÅ¡gyvena katÄ—s, neiÅ¡leidžiamos į laukÄ…, taip pat kastruotos katÄ—s, jeigu Å¡ios nenutunka. Taupydamos energijÄ…, katÄ—s miega daugiau nei dauguma kitų gyvÅ«nų vidutiniÅ¡kai per parÄ… katÄ— miega 12-16 valandų. Jos aktyvesnÄ—s vakarais ir anksti ryte. Lyginant su žmogumi katÄ—s daug geriau mato naktį, bet prasÄiau – dienÄ…. LytÄ—jimo organo funkcijÄ… atlieka Å«sai kurių paprastai bÅ«na 24: po 4 iÅ¡ abiejų pusių virÅ¡ virÅ¡utinÄ—s lÅ«pos, virÅ¡ akių, pasmakrÄ—je, uodegoje ir ant letenų. Ūsais katÄ— gali nustatyti objekto buvimÄ…, dydį ir formÄ…, jo nematydama ir prie jo neprisiliesdama. Nukirpus katei Å«sus, ji dienos Å¡viesoje sunkiai orientuotųsi net gerai pažįstamoje patalpoje.KatÄ—s Å«sai rodo ir katÄ—s nuotaikÄ…: prispausti prie snukio Å«sai reiÅ¡kia agresijÄ…, atstatyti pirmyn – draugiÅ¡kumÄ… arba smalsumÄ…. KatÄ—ms patinka Å¡velnus glostymas, taÄiau per stiprus glostymas arba glostymas prieÅ¡ plaukÄ… katei sukelia skausmÄ… arba diskomfortÄ…, kurį sukelia elektrostatinis krÅ«vis. KatÄ—s labai jauÄia savo Å¡eimininkų nuotaikÄ… ir geriau, nei jie patys žino savo globÄ—jų negalavimus. Pajutusios, kad prastai jauÄiatÄ—s, katÄ—s įsitaiso ant skaudamos kÅ«no vietos ir murkdamos nesitraukia nÄ— per žingsnį. Vyresnio amžiaus žmonÄ—s pastebÄ—jo, kad tokios „gydytojos“ jei ne iÅ¡gydo, tai paÅ¡ildo skaudamus kojų sÄ…narius, suÅ¡velnina vienatvÄ™ ir atitolina kartkartÄ—mis aplankantį liÅ«desį. Å ie gyvÅ«nai draugiÅ¡ki ir mylintys. Neretai jie iÅ¡ laukų parneÅ¡tu grobiu – sumedžiotu paukÅ¡teliu ar pele – bando pasidalinti su savo Å¡eimininku, taÄiau ne visada sulaukia padÄ—kos. Patogus ir nerÅ«pestingas Å¡iandieninių kaÄių gyvenimas nepalyginamas su tuo, kurį gyveno laukiniai jų protÄ—viai, turÄ—davÄ™ nuolat rÅ«pintis grobiu. Dabar pailgÄ—jo kaÄių gyvenimo trukmÄ—. Jos gyvena net iki dvideÅ¡imties metų, taÄiau jų senatvÄ™, prieÅ¡ingai nei anksÄiau, temdo prasta sveikata. NaminÄ—ms katÄ—ms vis labiau bÅ«dingos inkstų ligos, kurias sukelia aktyvumo trÅ«kumas, per daug ankstyva sterilizacija ir įvairÅ«s genetiniai faktoriai.
Pasaulyje didžiausios katÄ—s yra daug sveriantys plÄ—Å¡rÅ«nai, taÄiau kitos rÅ«Å¡ys, kaip miÅ¡kinÄ— katÄ—, arba vilpiÅ¡ys, yra nedaug didesnis už naminÄ™ katÄ™. VilpiÅ¡ys yra tvirto kÅ«no sudÄ—jimo, storu kailiu ir pÅ«kuota uodega. Žinduolis gyvena daugiausia miÅ¡kuose, gerai laipioja medžiais, taÄiau gerai prisitaikÄ— iÅ¡gyventi ir savanose, stepÄ—s tipo vietovÄ—se. Praeityje Å¡i miÅ¡kinÄ— katÄ— gyveno ir Lietuvos teritorijoje, kur buvo iÅ¡naikinta XIX amžiuje. IÅ¡skiriama daug porÅ«Å¡ių. Minta graužikais, triuÅ¡iais ir retkarÄiais jaunais stirniukais. VilpiÅ¡iai retai matomi, nes medžioja naktį ir vemgia žmonių. PanaÅ¡i yra Afrikos laukinÄ— katÄ—, taÄiau ji mažiau atsargi. Manoma, kad iÅ¡ jos kilo naminÄ—s katÄ—s. MiÅ¡kinÄ—s katÄ—s paplitusios Europoje, Viduriniuosiuose Rytuose, CentrinÄ—je ir Pietų Azijoje. VilpiÅ¡io kÅ«no ilgis siekia apie 75 cm, uodegos - 30-40 cm, masÄ— 3-8 kg. Kailis - rusvai pilkas, kÅ«no Å¡onuose ir ant uodegos tamsÅ«s skersiniai dryžiai. PlÄ—Å¡rÅ«nas medžioja graužikus, paukÅ¡Äius ir kitus žinduolius, kuriuos sugeba įveikti. VilpiÅ¡io patelÄ— veda 3-4 jauniklius. Artimiausias vilpiÅ¡io giminaitis katinių Å¡eimoje - smÄ—lyninÄ— katÄ—, dar vadinama margarita.
Afrikos auksinė katė Ši katė gyvena tankiuose tropinio klimato juostos Afrikos miškuose. Ji maždaug dvigubai didesnė už naminę katę ir yra auksinės su rudu spalvos. Šios katės neturi dėmių. Jos gyvena pavieniui, aktyvios naktį, o medžioja ant žemės ir medžiuose. Kūno ilgis kartu su uodega iki 1,4m.
Å i katÄ— didžiÄ…jÄ… gyvenimo dlį praleidžia prie upių ir upelių, dažnai braido ir plaukioja. Jos Ä—da varles ir gyvates, taÄiau dauguma minta žuvimis. Jos laukia kol pasirodys žuvis, tuomet iÅ¡traukia jÄ… į krantÄ… savo kiek plÄ—vÄ—tomis kojomis. Paplitusios įios katÄ—s Indijoje, Å ri Lankoje ir PtietryÄių Azijoje. KÅ«no ilgis su uodega iki 1,1 m. Servalas Ilgakojis, didelÄ—mis ausimis ir trumpa uodega servalas yra viena labiausiai iÅ¡siskirianÄių Afrikos kaÄių. Servalai gyvena krÅ«mynuose ir žole apaugusiose vietose. Puiki klausa jiems padeda nustatyti sąžalynuose grobį, kurį puola ir stveria priekinÄ—mis kojomis. Servalo klausa tokia jautri, kad klausydamasis silpnų garsų jis gali rasti po žeme urvuose judanÄius cokorus. KÅ«no ilgis su uodega iki 1,3m.
Karakalas Karakalo kojos ilgos, kailis be dÄ—mių, o ant ausų galiukų yra juodo kailio kuokÅ¡teliai. Jis gyvena sausose, atvirose vietose, medžioja daugiausia naktimis. PaukÄius puikiai gaudanÄio karakalo reakcija tokia greita, kad jis ore nuumuÅ¡a žemai skrendanÄius paukÅ¡Äius. PaplitÄ™s Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose, Pietyvakarių Azijoje. KÅ«no ilgis su uodega iki 1,2m. Ocelotas Jie gyvena įvairiame biotope ir daugiausia maitinasi ant žemÄ—s. Ocelotai Ä—da elnius, beždžiones, graužikus, o kartais ir gyvates. Oceloto patelÄ—s paprastai atveda po 2 jauniklius. Patinas Å¡eimai padeda atneÅ¡damas į guolį maisto. Dauguma dÄ—mÄ—tÄ… kailį turinÄių kaÄių medžiojama kailiui, taÄiau iÅ¡ jų daugiausia nukentÄ—jo ocelotai. Jų dÄ—mÄ—s tokios patrauklios, kad kailiai parduodami už labai aukÅ¡tÄ… kainÄ…. Vienu laiku kasmet buvo parduodama daugiau kaip 10000 ocelotų kailių. Dabar prekyba uždrausta, bet medžioklÄ— dar tÄ™siasi. PaplitÄ™ jie Amerikoje. KÅ«no ilgis su uodega iki 1,7m.
LÅ«Å¡ių iÅ¡vaizda skiriasi nuo kitų kaÄių, nes jų uodega labai trumpa, o ausys su Å¡epetÄ—liais. Mokslininkai nesutaria, kiek yra lÅ«Å¡ių rÅ«Å¡ių. Kai kurie mano, kad yra tik 1, kiti teigia, kad 3: viena Amerikoje, kita Europoje ir Azijoje, treÄia Portugalijoje ir Ispanijoje. Jos daugiausia sutinkamos miÅ¡kuose ir kituose vietose, kuriose daug slÄ—ptuvių. LÅ«Å¡ys minta įvairiais paukÅ¡Äiais ir smulkiais žinduoliais, o Å iaurÄ—s Amerikoje - Amerikos baltaisiais kiÅ¡kiais. Å iaurÄ—s lÅ«Å¡ių letenos didelÄ—s ir apvalios, todÄ—l joms lengviau vaikÅ¡Äioti sniegu. KÅ«no ilgis su uodega iki 1,5m. Rudoji lÅ«Å¡is Å i Å iaurÄ—s Amerikos katÄ— panaÅ¡i į lūšį, tik mažesnÄ— ir gyvena labiau į pietus. Jos ausų Å¡epetÄ—liai irgi yra mažesni, todÄ—l kartais sunkaii pastebimi. Minta daugiausia graužikais, triuÅ¡iais, kiÅ¡skiais. ŽiemÄ… jos kartais puola elnius, be to gali misti ir maita, jeigu gyvÅ«nas neseniai nudvÄ—sÄ™s. Rudosios lÅ«Å¡ys daro guolius uolų plyÅ¡iuose ir drevÄ—se, o patelÄ—s kasmet atveda iki 6 lÅ«Å¡iukų. KÅ«no ilgis kartu su uodega iki 1,2m.
Å is plaÄiai paplitÄ™s Amerikos grobuonis turi daug kitų vardų. Jis dažnai vadinamas kalnų liÅ«tu, nors nieko bendro su liÅ«tu neturi. Puma neriaumoja, o murkia ir medžioja viena. Jos mÄ—gstamiausias grobis yra elniai. Jei puma sugauna daugaiu negu gali suÄ—sti, ji dažnai paslepia likuÄius po Å¡akomis, vÄ—liau sugrįžta ir baigia juos suÄ—sti. Pumos patelÄ—s per metus turi iki 6 jauniklių. Tik gimÄ— jaunikliai bÅ«na dÄ—mÄ—ti, taÄiau per pirmus gyvenimo mÄ—nesius dÄ—mÄ—s iÅ¡nyksta. KÅ«no ilgis su uodega iki 2,6m. Gepardas Užuot medžiojÄ™ sÄ—lindami, gepardai pasitiki savo greiÄiu. Tai žemÄ—je patys greiÄiausi gyvÅ«nai, maždaug 95km/h greitį jie pasiekia per 3 ar 4 sekundes. Tokiu greiÄiu jie lenkia daugumÄ… maÅ¡inų. Gepardai gali taip bÄ—gti liekno kÅ«no, ilgų kojų ir spyruokliuojanÄio stuburo dÄ—ka. Skirtingai nuo kitų kaÄių, jų priekinių kojų nagai nÄ—ra įtraukiami, o grobį jie nužudo parmuÅ¡dami ant žemÄ—s. Gepardai daugiausia minta antilopÄ—mis ir kitais žolÄ—Ä—džiais gyvÅ«nais. Gyvena žole apaugusiose vietose ir pusdykumÄ—se. Gyvena Afrikoje. KÅ«no ilgis su uodega iki 2,3m.
Nors dažnai vadinami džiunglių karaliais, liÅ«tai gyvena lygumuose ir miÅ¡kingose vietovÄ—se. Po tigro, tai anra pagal dydį katÄ— ir viena iÅ¡ nedaugelio grupÄ—is medžiojanÄių kaÄių. TipiÅ¡kÄ… liÅ«tų grupÄ™, vdinamÄ… praidu, sudaro 15 individų. Du ar trys iÅ¡ jų yra suaugÄ™ patinai, likusieji - patelÄ—s ir jaunikliai. Daugiausia medžioja patelÄ—s, taÄiau sÄ—kmingai pribaigus grobį patinai ateina pasiimti savo dalies. LiÅ«tai gali įveikti net buivolo dydžio gyvÅ«nus, taÄiau trÅ«kstant maisto Ä—da viskÄ…, kÄ… gali surasti, tarp jų ir vėžlius, driežus ir dvÄ—senÄ…. PrieÅ¡ tÅ«kstanÄius metų liÅ«tų buvo visoje Afrikoje, Pietų Europoje ir Azijoje. Dabar dauguma iÅ¡liko tik Afrikoje. Vos keli Å¡imtai jų dar gyvena Å iaurÄ—s Vakarų Indijoje. KÅ«no ilgis su uodega iki 3m. Jaguaras Jis yra kiek trumpesnis už leopardÄ…, bet stipriau sudÄ—tas ir gali sverti iki 150kg. Jaguaro kailis gražiai dÄ—mÄ—tas, todÄ—l XXa. viduryje buvo labai medžiojamas. Jaguarai dažniausiai gyvena miÅ¡kuose ir pelkÄ—se. Jaguarai yra geri plaukikai ir atrodo, kad jiems patinka vandenyje.Dažnai medžioja upių pakrantÄ—se, užpuldami Å«dras, vėžlius ar net dideles gyvates. Jaguarai gali žudyti ir žmones, taÄiau tokie užpuolimai yra reti, nes Å¡ios katÄ—s žmonių vengia. PaplitÄ™ Amerikoje. KÅ«no ilgis su uodega iki 2,6m.
Å is lankstus margas gyvÅ«nas yra viena geriausiai prisitaikiusiųjų didžiųjų kaÄių. Leopardas turi trumpas kojas ir ilgÄ… kÅ«nÄ…. Jis gyvena labai įvairiame biotope, puikiai prisitaiko prie betkokios buveinÄ—s nuo žole apaugusio retmiÅ¡kio ir dykumų iki kalnų Å¡laitų. Maitinasi daugiausiai naktimis, o gruobį užuot vaikÄ™sis, puola iÅ¡ arti. Jų greitis gali pasiekti 58km/h, gali nuÅ¡okti į 6 metrų aukÅ¡tį ir apie 3m vertikaliai Leopardai gerai laipioja, puikiai plaukioja. Jie dažnai įsitempia grobį į medį, kad jo nepavogtų maitÄ—dos. Jie tokie stiprÅ«s, kad gali pakelti už save stipresnį grobį. Nors dažniausiai medžioja naktį, bet puikiai tÄ… sugeba daryti ir dienos metu, ypaÄ, kai dangus apsiniaukÄ™s. PaplitÄ™ Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose, CentrinÄ—je ur Pietų Azijoje. KÅ«no ilgis su uodega iki 2,7m., svoris iki 90kg SnieginÄ— pantera (Irbis) Apie snieginÄ™ panterÄ… yra žinoma mažiau negu apie daugumÄ… kitų didžiųjų kaÄių, kadangi jos gyvena kalnuose iki 6000m aukÅ¡tyje. Irbiai puikiai prisitaikÄ™ prie Å¡altos kalnų aplinkos Jų kailis pilkas, minkÅ¡tas ir labai storas, ausys mažos ir apvalios, o uodega ypatingai ilga. NorÄ—dama sulaikyti Å¡ilumÄ… pantera ja apsivynioja kÅ«nÄ…. SnieginÄ— pantera medžioja dienÄ…. Ji puola įvairius laukinius gyvÅ«nus ir naminius gyvulius. Kartais sniegines panteras užmuÅ¡a fermeriai, be to, jas medžioja dÄ—l kailio. Niekas tiksliai nežino, kiek laisvÄ—je liko Å¡ių didingų kaÄių. PaplitÄ™ CentrinÄ—je Azijoje. KÅ«no ilgis kartu su uodega iki 2,3m, svoris nuo 23-54kg. 2008 metais jie įraÅ¡yti į raudonÄ…jÄ… nykstanÄių gyvÅ«nų knygÄ….
Katinų Å¡eimai priklauso daug gerų medžiotojų, bet iÅ¡ visų didžiausias ir stipriausias yra tigras. Didžiausio suaugusio patino svoris yra daugiau kaip treÄdalis tonos.Tigrai dažniausiai medžioja naktį. NežiÅ«rint milžiniÅ¡ko dydžio, jie gali sÄ—linti prie aukos visai be garso ir puola iÅ¡ visai arti. Jie stveria aukas priekinių kojų nagais ir jas nužudo perkÄ…sdami gerklÄ™. PatelÄ—s per metus atsiveda iki 8 jauniklių. Patinai ženklina savo žemes, nes netoleruoja kitų patinų savo teritorijoje. Tigrai medžioja vidutinio dydžio ir didelius gyvÅ«nus, tokius kaip buivolai, laukiniai arkliai, Å¡ernai, elniai, krokodilai. Tigrai gali bÅ«ti pavojingi ir žmogui. Pastaraisiais pasaulinÄ— tigro populiacija sumažėjo, daugiausia dÄ—l nelegalios medžioklÄ—s. Dabar laisvÄ—je greiÄiausiai liko mažiau nei 2000 tigrų. PaplitÄ™ Pietų ir PietryÄių Azijoje, Rytų Sibire. KÅ«no ilgis kartu su uodega iki 3,3m. Jų svoris gali pasiekti net 300kg. Å i laukinių kaÄių rÅ«Å¡is viena populiariausių žmonių tarpe, pastaruoju metu Amerikoje jos netgi laikomos, kaip naminis gyvÅ«nÄ—lis. |
ViverinÄ— katÄ—
LÅ«Å¡is
Puma
Liūtas
Leopardas
Tigras