Katės yra patys paslaptingiausi medžiotojai žinduoliai. Kačių kūnas nedidelis, klausa gera ir puiki rega. Skirtingai nuo kitų plėšrūnų, dauguma kačių yra tikros mėsėdės. Jos minta gyvu grobiu. Jos dažniausiai užmuša vienu įkandimu, o grobį stveria aštriais nagais. Išskyrus gepardą, kitos katės nagus įtraukia į apsaugines makštis. Katininių šeimai priklauso apie 38 rūšys. Daug kačių dėl kailio ar kūno dalių, o taip pat ir dėl to, kad suardyta jų gyvenamoji aplinka.

Kačių kilmė siejama su kačių šeimos gyvūnais. Kai kurių civilazacijų, kaip Egipto, atstovai kates garbino kaip dievybes.  Tai rodo XIX a. pabaigoje aptiktos kačių kapinės, kuriose buvo 180000 mumijų. Visos jos balzamuotos, susuktos į laidojimo drobules ir paguldytos į mažus karstelius. Su namine kate susiję religiniai egiptiečių papročiai pagrįsti konkrečiais motyvais: šie gyvūnai buvo labai vertinami Viduržemio jūros regione, nes nuo pelių saugodavo derlių, sukauptą sausros laikotarpiams.

Tuo metu Europoje kates laidojo finikiečiai ir romėnai. Abiejų civilizacijų atstovai laikė šį gyvūną laisvės simboliu, ilgainiui buvo įdiegtas paprotys su karių legionais vežtis ir kates, tad jų ėmė daugėti visuose imperijos kampeliuose iki pat britų salų.

Vėlesniais laikais skirtingos kultūros kates vertino labai prieštaringai. Vienose šalyse jos buvo gerbiamos, globojamos ar net garbinamos, kitose laikomos šėtono pasiuntiniais.

Šių dienų naminių kačių šeimai priklauso skirtingos laukinių gyvūnų rūšys ir naminiai augintiniai. Kačių auginimo asocijacijoms ir entuziastams pavyko užregistruoti daugiau negu 500 milijonų šios naminės rūšies narių ir dar 35 skirtingus tipus vadinamųjų laukinių pusbrolių, tokių kaip liūtas, leopardas, puma ir kt.

Ekspertai mano, kad tikrieji katinai atsirado prieš 12 milijonų metų ir maždaug po 6 milijonų metų pasirodė milžinišski liūtai, lūšys, jaguarai. Visi jie buvo kačių šeimos atstovai, gyveno Europos, Azijos ir dabartinės Kinijos tropiniuose miškuose ir giriose.

Yra šaltinių, nurodančių, kad katė žmonių civilizacijoje atsirado maždaug prieš 9000 metų Palestinoje - Jeriche. Tikrosios naminės prijaukintos katės atsirado maždaug prieš 6000 metų.

Katės vadintos ir ištikimomis jūreivių bendražygėmis. Iki šiol išlikę pasakojimų, kad kadaise jūreiviai į ilgas keliones, be įvairiausių būtinų daiktų, pasiimdavę ir kačių. Šios ne tik apsaugodavusios jų maisto atsargas nuo laivuose knibždėjusių žiurkių, bet ir tapdavusios jūreivių draugėmis, padėdavo įveikti psichologinę įtampą, atsiradusią ilgam palikus namus. Katės lydėdavo jūreivius krante, gyvendavo jų stovyklose, o neretai ir pasilikdavo svečiuose kraštuose.

Nors ir būdamos nepriklausomo būdo katės mėgsta gyventi kartu su žmonėmis. Katė yra mėsėdis plėšrūnas, sugebantis išmokti klausyti paprastų komandų ir naudotis paprastais mechanizmais. Katės gali bendrauti daugiau nei 100 kūno kalbos pozų ar garsų (tokių kaip miaukimas, murkimas ir kiti).

Katė paprastai sveria tarp 2,5 kg ir 7 kg, kai kurių veislių katės, pvz.  Meino meškėno katės, kurios gyvena ir mūsų veislyne, (ang., Maine Coon) gali sverti virš 11 kg, o dėl peršėrimo kai kurių svoris pasiekia iki 23 kg. Suaugusios katės ilgis nuo nosies galiuko iki uodegos galiuko paprastai siekia 50 cm., ilgiausias žinomas katinas buvo 121 cm ilgio. Paprastai patinai yra didesni ir sunkesni, dydis taip pat priklauso nuo veislės.

Naminės katės paprastai išgyvena nuo 14 iki 20 metų. Seniausias žinomas katinas išgyveno 36 metus. Paprastai ilgiau išgyvena katės, neišleidžiamos į lauką, taip pat kastruotos katės, jeigu šios nenutunka.

Taupydamos energiją, katės miega daugiau nei dauguma kitų gyvūnų vidutiniškai per parą katė miega 12-16 valandų. Jos aktyvesnės vakarais ir anksti ryte. Lyginant su žmogumi katės daug geriau mato naktį, bet prasčiau – dieną.

Lytėjimo organo funkciją atlieka ūsai kurių paprastai būna 24: po 4 iš abiejų pusių virš viršutinės lūpos, virš akių, pasmakrėje, uodegoje ir ant letenų. Ūsais katė gali nustatyti objekto buvimą, dydį ir formą, jo nematydama ir prie jo neprisiliesdama. Nukirpus katei ūsus, ji dienos šviesoje sunkiai orientuotųsi net gerai pažįstamoje patalpoje.Katės ūsai rodo ir katės nuotaiką: prispausti prie snukio ūsai reiškia agresiją, atstatyti pirmyn – draugiškumą arba smalsumą.

Katėms patinka švelnus glostymas, tačiau per stiprus glostymas arba glostymas prieš plauką katei sukelia skausmą arba diskomfortą, kurį sukelia elektrostatinis krūvis.

Katės labai jaučia savo šeimininkų nuotaiką ir geriau, nei jie patys žino savo globėjų negalavimus. Pajutusios, kad prastai jaučiatės, katės įsitaiso ant skaudamos kūno vietos ir murkdamos nesitraukia nė per žingsnį. Vyresnio amžiaus žmonės pastebėjo, kad tokios „gydytojos“ jei ne išgydo, tai pašildo skaudamus kojų sąnarius, sušvelnina vienatvę ir atitolina kartkartėmis aplankantį liūdesį. Šie gyvūnai draugiški ir mylintys. Neretai jie iš laukų parneštu grobiu – sumedžiotu paukšteliu ar pele – bando pasidalinti su savo šeimininku, tačiau ne visada sulaukia padėkos.

Patogus ir nerūpestingas šiandieninių kačių gyvenimas nepalyginamas su tuo, kurį gyveno laukiniai jų protėviai, turėdavę nuolat rūpintis grobiu. Dabar pailgėjo kačių gyvenimo trukmė. Jos gyvena net iki dvidešimties metų, tačiau jų senatvę, priešingai nei anksčiau, temdo prasta sveikata.

Naminėms katėms vis labiau būdingos inkstų ligos, kurias sukelia aktyvumo trūkumas, per daug ankstyva sterilizacija ir įvairūs genetiniai faktoriai.

Miškinė katė ( Vilpišys)

Pasaulyje didžiausios katės yra daug sveriantys plėšrūnai, tačiau kitos rūšys, kaip miškinė katė, arba vilpišys, yra nedaug didesnis už naminę katę. Vilpišys yra tvirto kūno sudėjimo, storu kailiu ir pūkuota uodega. Žinduolis gyvena daugiausia miškuose, gerai laipioja medžiais, tačiau gerai prisitaikė išgyventi ir savanose, stepės tipo vietovėse. Praeityje ši miškinė katė gyveno ir Lietuvos teritorijoje, kur buvo išnaikinta XIX amžiuje. Išskiriama daug porūšių. Minta graužikais, triušiais ir retkarčiais jaunais stirniukais. Vilpišiai retai matomi, nes medžioja naktį ir vemgia žmonių. Panaši yra Afrikos laukinė katė, tačiau ji mažiau atsargi. Manoma, kad iš jos kilo naminės katės. Miškinės katės paplitusios Europoje, Viduriniuosiuose Rytuose, Centrinėje ir Pietų Azijoje. Vilpišio kūno ilgis siekia apie 75 cm, uodegos - 30-40 cm, masė 3-8 kg. Kailis - rusvai pilkas, kūno šonuose ir ant uodegos tamsūs skersiniai dryžiai. Plėšrūnas medžioja graužikus, paukščius ir kitus žinduolius, kuriuos sugeba įveikti. Vilpišio patelė veda 3-4 jauniklius. Artimiausias vilpišio giminaitis katinių šeimoje - smėlyninė katė, dar vadinama margarita.

Afrikos auksinė katė

Ši katė gyvena tankiuose tropinio klimato juostos Afrikos miškuose. Ji maždaug dvigubai didesnė už naminę katę ir yra auksinės su rudu spalvos. Šios katės neturi dėmių. Jos gyvena pavieniui, aktyvios naktį, o medžioja ant žemės ir medžiuose. Kūno ilgis kartu su uodega iki 1,4m.

Viverinė katė

Ši katė didžiąją gyvenimo dlį praleidžia prie upių ir upelių, dažnai braido ir plaukioja. Jos ėda varles ir gyvates, tačiau dauguma minta žuvimis. Jos laukia kol pasirodys žuvis, tuomet ištraukia ją į krantą savo kiek plėvėtomis kojomis. Paplitusios įios katės Indijoje, Šri Lankoje ir Ptietryčių Azijoje. Kūno ilgis su uodega iki 1,1 m.

Servalas

Ilgakojis, didelėmis ausimis ir trumpa uodega servalas yra viena labiausiai išsiskiriančių Afrikos kačių. Servalai gyvena krūmynuose ir žole apaugusiose vietose. Puiki klausa jiems padeda nustatyti sąžalynuose grobį, kurį puola ir stveria priekinėmis kojomis. Servalo klausa tokia jautri, kad klausydamasis silpnų garsų jis gali rasti po žeme urvuose judančius cokorus. Kūno ilgis su uodega iki 1,3m.

Karakalas

Karakalo kojos ilgos, kailis be dėmių, o ant ausų galiukų yra juodo kailio kuokšteliai. Jis gyvena sausose, atvirose vietose, medžioja daugiausia naktimis. Paukčius puikiai gaudančio karakalo reakcija tokia greita, kad jis ore nuumuša žemai skrendančius paukščius. Paplitęs Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose, Pietyvakarių Azijoje. Kūno ilgis su uodega iki 1,2m.

Ocelotas

Jie gyvena įvairiame biotope ir daugiausia maitinasi ant žemės. Ocelotai ėda elnius, beždžiones, graužikus, o kartais ir gyvates. Oceloto patelės paprastai atveda po 2 jauniklius. Patinas šeimai padeda atnešdamas į guolį maisto. Dauguma dėmėtą kailį turinčių kačių medžiojama kailiui, tačiau iš jų daugiausia nukentėjo ocelotai. Jų dėmės tokios patrauklios, kad kailiai parduodami už labai aukštą kainą. Vienu laiku kasmet buvo parduodama daugiau kaip 10000 ocelotų kailių. Dabar prekyba uždrausta, bet medžioklė dar tęsiasi. Paplitę jie Amerikoje. Kūno ilgis su uodega iki 1,7m.

Lūšis

Lūšių išvaizda skiriasi nuo kitų kačių, nes jų uodega labai trumpa, o ausys su šepetėliais. Mokslininkai nesutaria, kiek yra lūšių rūšių. Kai kurie mano, kad yra tik 1, kiti teigia, kad 3: viena Amerikoje, kita Europoje ir Azijoje, trečia Portugalijoje ir Ispanijoje. Jos daugiausia sutinkamos miškuose ir kituose vietose, kuriose daug slėptuvių. Lūšys minta įvairiais paukščiais ir smulkiais žinduoliais, o Šiaurės Amerikoje - Amerikos baltaisiais kiškiais. Šiaurės lūšių letenos didelės ir apvalios, todėl joms lengviau vaikščioti sniegu. Kūno ilgis su uodega iki 1,5m.

Rudoji lūšis

Ši Šiaurės Amerikos katė panaši į lūšį, tik mažesnė ir gyvena labiau į pietus. Jos ausų šepetėliai irgi yra mažesni, todėl kartais sunkaii pastebimi. Minta daugiausia graužikais, triušiais, kišskiais. Žiemą jos kartais puola elnius, be to gali misti ir maita, jeigu gyvūnas neseniai nudvėsęs. Rudosios lūšys daro guolius uolų plyšiuose ir drevėse, o patelės kasmet atveda iki 6 lūšiukų. Kūno ilgis kartu su uodega iki 1,2m.

Puma

Šis plačiai paplitęs Amerikos grobuonis turi daug kitų vardų. Jis dažnai vadinamas kalnų liūtu, nors nieko bendro su liūtu neturi. Puma neriaumoja, o murkia ir medžioja viena. Jos mėgstamiausias grobis yra elniai. Jei puma sugauna daugaiu negu gali suėsti, ji dažnai paslepia likučius po šakomis, vėliau sugrįžta ir baigia juos suėsti. Pumos patelės per metus turi iki 6 jauniklių. Tik gimė jaunikliai būna dėmėti, tačiau per pirmus gyvenimo mėnesius dėmės išnyksta. Kūno ilgis su uodega iki 2,6m.

Gepardas

Užuot medžioję sėlindami, gepardai pasitiki savo greičiu. Tai žemėje patys greičiausi gyvūnai, maždaug 95km/h greitį jie pasiekia per 3 ar 4 sekundes. Tokiu greičiu jie lenkia daugumą mašinų. Gepardai gali taip bėgti liekno kūno, ilgų kojų ir spyruokliuojančio stuburo dėka. Skirtingai nuo kitų kačių, jų priekinių kojų nagai nėra įtraukiami, o grobį jie nužudo parmušdami ant žemės. Gepardai daugiausia minta antilopėmis ir kitais žolėėdžiais gyvūnais. Gyvena žole apaugusiose vietose ir pusdykumėse. Gyvena Afrikoje. Kūno ilgis su uodega iki 2,3m.

Liūtas

Nors dažnai vadinami džiunglių karaliais, liūtai gyvena lygumuose ir miškingose vietovėse. Po tigro, tai anra pagal dydį katė ir viena iš nedaugelio grupėis medžiojančių kačių. Tipišką liūtų grupę, vdinamą praidu, sudaro 15 individų. Du ar trys iš jų yra suaugę patinai, likusieji - patelės ir jaunikliai. Daugiausia medžioja patelės, tačiau sėkmingai pribaigus grobį patinai ateina pasiimti savo dalies. Liūtai gali įveikti net buivolo dydžio gyvūnus, tačiau trūkstant maisto ėda viską, ką gali surasti, tarp jų ir vėžlius, driežus ir dvėseną. Prieš tūkstančius metų liūtų buvo visoje Afrikoje, Pietų Europoje ir Azijoje. Dabar dauguma išliko tik Afrikoje. Vos keli šimtai jų dar gyvena Šiaurės Vakarų Indijoje. Kūno ilgis su uodega iki 3m.

Jaguaras

Jis yra kiek trumpesnis už leopardą, bet stipriau sudėtas ir gali sverti iki 150kg. Jaguaro kailis gražiai dėmėtas, todėl XXa. viduryje buvo labai medžiojamas. Jaguarai dažniausiai gyvena miškuose ir pelkėse. Jaguarai yra geri plaukikai ir atrodo, kad jiems patinka vandenyje.Dažnai medžioja upių pakrantėse, užpuldami ūdras, vėžlius ar net dideles gyvates. Jaguarai gali žudyti ir žmones, tačiau tokie užpuolimai yra reti, nes šios katės žmonių vengia. Paplitę Amerikoje. Kūno ilgis su uodega iki 2,6m.

Leopardas

Šis lankstus margas gyvūnas yra viena geriausiai prisitaikiusiųjų didžiųjų kačių. Leopardas turi trumpas kojas ir ilgą kūną. Jis gyvena labai įvairiame biotope, puikiai prisitaiko prie betkokios buveinės nuo žole apaugusio retmiškio ir dykumų iki kalnų šlaitų. Maitinasi daugiausiai naktimis, o gruobį užuot vaikęsis, puola iš arti. Jų greitis gali pasiekti 58km/h, gali nušokti į 6 metrų aukštį ir apie 3m vertikaliai Leopardai gerai laipioja, puikiai plaukioja. Jie dažnai įsitempia grobį į medį, kad jo nepavogtų maitėdos. Jie tokie stiprūs, kad gali pakelti už save stipresnį grobį. Nors dažniausiai medžioja naktį, bet puikiai tą sugeba daryti ir dienos metu, ypač, kai dangus apsiniaukęs. Paplitę Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose, Centrinėje ur Pietų Azijoje. Kūno ilgis su uodega iki 2,7m., svoris iki 90kg

Snieginė pantera (Irbis)

Apie snieginę panterą yra žinoma mažiau negu apie daugumą kitų didžiųjų kačių, kadangi jos gyvena kalnuose iki 6000m aukštyje. Irbiai puikiai prisitaikę prie šaltos kalnų aplinkos Jų kailis pilkas, minkštas ir labai storas, ausys mažos ir apvalios, o uodega ypatingai ilga. Norėdama sulaikyti šilumą pantera ja apsivynioja kūną. Snieginė pantera medžioja dieną. Ji puola įvairius laukinius gyvūnus ir naminius gyvulius. Kartais sniegines panteras užmuša fermeriai, be to, jas medžioja dėl kailio. Niekas tiksliai nežino, kiek laisvėje liko šių didingų kačių. Paplitę Centrinėje Azijoje. Kūno ilgis kartu su uodega iki 2,3m, svoris nuo 23-54kg. 2008 metais jie įrašyti į raudonąją nykstančių gyvūnų knygą.

Tigras

Katinų šeimai priklauso daug gerų medžiotojų, bet iš visų didžiausias ir stipriausias yra tigras. Didžiausio suaugusio patino svoris yra daugiau kaip trečdalis tonos.Tigrai dažniausiai medžioja naktį. Nežiūrint milžiniško dydžio, jie gali sėlinti prie aukos visai be garso ir puola iš visai arti. Jie stveria aukas priekinių kojų nagais ir jas nužudo perkąsdami gerklę. Patelės per metus atsiveda iki 8 jauniklių. Patinai ženklina savo žemes, nes netoleruoja kitų patinų savo teritorijoje. Tigrai medžioja vidutinio dydžio ir didelius gyvūnus, tokius kaip buivolai, laukiniai arkliai, šernai, elniai, krokodilai. Tigrai gali būti pavojingi ir žmogui. Pastaraisiais pasaulinė tigro populiacija sumažėjo, daugiausia dėl nelegalios medžioklės. Dabar laisvėje greičiausiai liko mažiau nei 2000 tigrų. Paplitę Pietų ir Pietryčių Azijoje, Rytų Sibire. Kūno ilgis kartu su uodega iki 3,3m. Jų svoris gali pasiekti net 300kg. Ši laukinių kačių rūšis viena populiariausių žmonių tarpe, pastaruoju metu Amerikoje jos netgi laikomos, kaip naminis gyvūnėlis.