 KatÄ—s iÅ¡ prigimties yra labai Å¡varÅ«s gyvÅ«nai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir Å¡varindamos savo kailį paÄios. TaÄiau nors retai, norint, kad katÄ— gerai atrodytų, kvepÄ—tų ir bÅ«tų Å¡vari, kartais jÄ… tenka iÅ¡maudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. KokybiÅ¡ka kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiÅ«rai, tiek ruoÅ¡iant augintinÄ™ parodai. Svarbiausia priemonÄ— rÅ«pinantis kailio Å¡vara – Å¡ampÅ«nas. Jį iÅ¡sirinkti gali bÅ«ti labai... |
|
Skaityti daugiau...
|
 Esame įpratÄ™, kad katÄ—s paÄios pasirÅ«pina savo higiena ir kad dauguma jų vengia vandens (aiÅ¡ku, pasitaiko ir iÅ¡imÄių), taÄiau kartais maudynÄ—s bÅ«na neiÅ¡vengiamos. Juk katÄ— gali smarkiai iÅ¡sipurvinti, užsikrÄ—sti blusomis ar iÅ¡sitepti kenksmingomis medžiagomis – tada be vonios procedÅ«rų neiÅ¡siversime... Verta atsiminti, jog tiek kasdienei katÄ—s priežiÅ«rai, tiek Äiustijant augintinÄ™ parodai, reikalinga tinkama priežiÅ«ra ir kosmetika.
IÅ¡rinkime tinkamas... |
|
Skaityti daugiau...
|
 Katės kailis parodo jos sveikatos būklę bei kaip augintine rūpinasi šeimininkas. Nors savo kailiuku šie gyvūnėliai ir patys intensyviai rūpinasi, kartais prisidėti tenka ir žmogui. Viena iš reikalingų procedūrų – šukavimas... Šukos ne tik šukuoja plaukus, bet ir masažuoja odą, stimuliuoja kraujotaką, šalina iš kailio purvo bei suragėjusios odos daleles. Deja, kartais šukuoti katę gali būti ne visai paprasta. Štai keletas patarimų, kurie gali palengvinti šį... |
|
Skaityti daugiau...
|
PlokÅ¡ÄiÄ… kÅ«nelį ir trumpas aÅ¡tuonias kojas turintys voragyviai – erkÄ—s – gali bÅ«ti laikomi tikrais pavasario pranaÅ¡ais. Vos tik dienos pradeda Å¡iltÄ—ti, jos atkunta ir pradeda tykoti aukų. Å ie gyviai gali platinti daugybÄ™ virusinių ir bakterinių ligų sukÄ—lÄ—jų (naminiams gyvÅ«nÄ—liams gali grÄ—sti apie 15 susirgimų).
Laimo ligą (boreliozę) sukelia bakterijos Borrelia burgdorferi. Pagrindinis susirgimo požymis – šlubavimas, skausmingi sąnariai. Babeziozę sukelia... |
|
Skaityti daugiau...
|
 Ant baldų katÄ—s gali pradÄ—ti sysioti dÄ—l kelių priežasÄių:
1. Dažniausiai - dėl hormonų. Kitaip sakant, jos irgi žymi teritoriją, nes gamta šaukia. Čia padeda kergimas arba sterilizavimas.
2. Psichologiniai dalykai. Čia jau su kiekviena kate reikia žiūrėt individualiai. Gal ji stresuoja? Dažnas rėkimas (o tuo labiau snukio murkdymas ir mušimas per užpakalį) sukelia tikrai didelį stresą ir priešingą reakciją. Beje, paaiškinsiu kaip katės supranta nosies... |
|
Skaityti daugiau...
|
Sterilizacija yra katės gimdos ir kiaušidžių pašalinimas. Kastracija atliekama katinams perpjovus mašnelę ir pašalinus sėklides.
KastravÄ™ ar sterilizavÄ™ gyvÅ«nÄ… JÅ«s ne tik prisidÄ—site prie beglobių kaÄių skaiÄiaus mažinimo; Å¡ios procedÅ«ros yra vienas paprasÄiausių ir saugiausių bÅ«dų ateityje iÅ¡vengti jÅ«sų augintinio sveikatos problemų.
Kam sterilizuoti gyvūnus?
TurbÅ«t kiekvienas, kuris laikÄ— namuose katÄ™, anksÄiau ar vÄ—liau susiduria su problema... |
|
Skaityti daugiau...
|
 Kartais gyvenime ateina toks momentas, kada jauÄiate, kad namuose kažko trÅ«ksta – mielo, Å¡ilto, pÅ«kuoto ar pliko, ilgaplaukio ar trumpaplaukio, murkianÄio ir besiglaustanÄio... Jums reikia katinÄ—lio. Gyvas padarÄ—lis pripildys JÅ«sų namus Å¡ilumos ir jaukumo, taÄiau galvokite ne vien tik apie džiaugsmÄ…, nepamirÅ¡kite iÅ¡laidų.
Kiek kainuoja kaÄiukas bei jo iÅ¡laikymas?
Tai vienas iÅ¡ klausimų, kurį dažnai užduoda bÅ«simi kaÄiukų Å¡eimininkai. Be teisÄ—s veisti... |
|
Skaityti daugiau...
|
 Skirtingai nuo žmogaus, kuris valgo viską, katė yra tiktai mėsėdis gyvūnas, kurio organizmas yra tobulai prisitaikęs prie tokios mitybos.
Žandikaulis, kuris skirtas ne kramtymui, o plėšymui, 30 aštrių dantų, seilės, kuriose nėra virškinimo fermentų, skrandis, greitai virškinantis prarytą “grobį†– katė išsiskiria labai specifine mityba. Iš tikrųjų, šis mėsėdis gali ėsti 12 - 18 kartų per dieną. Iš viso 24 valandų laikotarpiu katės ėdimas užtrunka... |
|
Skaityti daugiau...
|
FCoV yra dažnas ir lengvai užkreÄiamas virusas, platinamas kaÄių iÅ¡matose. Virusas dažniau randamas namuose, kur gyvena daug kaÄių ir jis nÄ—ra pavojingas kitų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nams ar žmonÄ—ms.
Kaip katÄ—s pasigauna FCoV?
Virusas perduodamas per iÅ¡matas, netyÄia prarijus virusÄ… po kontakto su užsikrÄ—tusiomis katÄ—mis, kraiko dėžutÄ—mis ar žeme, kuriÄ… kitos katÄ—s naudojo tuÅ¡tinimuisi. KatÄ—s gali save pakartotinai užkrÄ—sti besiprausdamos ar valgydamos po pasinaudojimo... |
|
Skaityti daugiau...
|
FeLV yra virusas, kuris katÄ—ms sukelia mirtinÄ… ligÄ…, veikianÄiÄ… imuninÄ™ sistemÄ…. Å iai ligai bÅ«dinga imunosupresija, dÄ—l kurios gyvÅ«nas tampa pažeidžiamesnis kitų infekcijų, anemijos ar auglių. Å i liga neužkreÄiama žmonÄ—ms.
Kaip katės suserga leukemija? Virusas dažniausiai perduodamas tiesioginio kontakto su užsikrėtusia kate (t.y. per seiles) metu, paprastai tai nutinka kovojant su katėmis, prausiant ar įkandant kitai katei. Ligą taip pat gali perduoti... |
|
Skaityti daugiau...
|
Mes darome daugybe klaidų maitindamiesi patys: vartojame per daug cukraus ir druskos, valgome per mažai, o kartais per daug. Savo mitybos klaidas žmonės gali perduoti ir augintiniams.
Taigi, ką mes darome ne taip šerdami savo kates ir kodėl? Deja, jos mums atsakyti negali, nes nemoka kalbėti. Ir galiausiai atsitinka taip, kad sužinome apie savo klaidas tik tada, kai augintinis suserga.
Å iame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikanÄias kaÄių Å¡Ä—rimo klaidas, kad... |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Blogas kaÄių burnos kvapas, kitaip žinomas kaip halitozÄ—, gali atsirasti katei sergant įvairiomis ligomis. Nesijaudinkite, iÅ¡ jÅ«sų katÄ—s burnos tikrai neturi kvepÄ—ti mÄ—tomis, bet jei burnos kvapas labai stiprus ir nemalonus, tai gali bÅ«ti apie sveikatos sutrikimus bylojantis ženklas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Dehidratacija – vandens ir mineralų iÅ¡sibalansavimas organizme, galintis sukelti rimtų komplikacijų tiek gyvÅ«nams, tiek žmonÄ—ms. Vanduo katÄ—ms yra gyvybiÅ¡kai svarbus elementas, todÄ—l per dienÄ… jo turi bÅ«ti suvartota pakankamai, kad atstatyti su Å¡lapimu, iÅ¡matomis ir per kvÄ—pavimo sistemÄ… paÅ¡alintų skysÄių trÅ«kumÄ…. Vanduo sudaro 80 procentų katÄ—s kÅ«no ir yra bÅ«tinas biologiniams procesams: kraujo cirkuliacijai, virÅ¡kinimui ir atliekų Å¡alinimui.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KatÄ—s yra žinomos kaip gyvÅ«nai, mÄ—gstantys ilgai pamiegoti, bet kai jos nemiega arba nesnaudžia, gali bÅ«ti labai aktyvios. Jei katÄ— jus ima žadinti, kai tik nueinate miegoti, galbÅ«t ji užsinorÄ—jo žaisti, yra alkana ar paprasÄiausiai nori jums į kompanijÄ…. KatÄ—s iki vienerių metų naktimis dažniausiai varo Å¡eimininkus iÅ¡ proto.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Dažniausiai katÄ—s vemia prarijusios plaukų ar kitos nevirÅ¡kinamos medžiagos, pavyzdžiui, žolÄ—s, kuri erzina skrandį. TaÄiau skrandį erzinti gali ir žarnyno parazitai. Kitos kaÄių vÄ—mimo priežastys tai persiÄ—dimas ar per greitas Ä—dimas. Maži kaÄiukai gali apsivemti godžiai pririjÄ™ Ä—dalo ir iÅ¡ karto nuÄ—jÄ™ žaisti. Tai nepavojinga. Kad kaÄiukai Ä—stų ramiai, Å¡erkite juos iÅ¡ skirtingų dubenÄ—lių, nes Ä—dimas iÅ¡ vieno dubens skatina konkuruoti, todÄ—l kuris... |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Alergija – nemaloni fizinė reakcija, kurią sukelia katės imuninė sistema, neigiamai reaguodama į tam tikrą maisto produktą ar kvėpavimo takų erzintoją. Neturėdami imuninės sistemos gyvūnai nesugebėtų pasipriešinti virusams, bakterijoms, svetimiems baltymams ir kitiems neigiamas organizmo reakcijas sukeliantiems dalykams, kurie patenka į virškinimo ar kvėpavimo takų sistemą. Kartais, deja, imuninė sistema reaguoja į tokius dalykus, kurie katės organizmui realiai... |
|
Skaityti daugiau...
|
 Kiekvienos katės šeimininkas trokšta, kad jo augintinio kailis žvilgėtų ir būtų malonus glostyti. 2,5 cm katės kailio kvadratėlyje gali būti iki 130,000 plaukelių. Ir šie plaukeliai atlieka daugybę funkcijų:
- Yra svarbūs jutimų atžvilgiu.
- Apsaugo nuo karÅ¡Äio ir Å¡alÄio, vÄ—jo ir lietaus.
- Padeda gaminti gyvybiškai svarbius organizmo elementus, pavyzdžiui, vitaminą D.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 KaÄiuko įsigijimas – rimtas apsisprendimas. Jis negali bÅ«ti priimtas impulsyviai, neapgalvotai. BÅ«tina pasverti savo galimybes, aptarti pasirinkimÄ… su namiÅ¡kiais, pasidomÄ—ti ne tik veisle, kurios kaÄiukÄ… planuojate įsigyti, bet ir veislynu. ÄŒia rasite keletÄ… patarimų, kurie, tikÄ—tina, padÄ—s nepasiklysti pasiÅ«lymų pirkti kaÄiukÄ… gausybÄ—je ir, svarbiausia, nelikti apgautam.
KaÄiukas iÅ¡ prieglaudos ar veislyno?
Apsispręskite – norite išgelbėti... |
|
Skaityti daugiau...
|
 KaÄių akmenligÄ—s sindromas (kai kur dar vadinamas apatinių Å¡lapimo takų sindromu) – tai susirgimas, kuomet kaÄių Å¡lapimo pÅ«slÄ—je ir Å¡lapimtakiuose pradeda formuotis į smÄ—lį panaÅ¡Å«s dariniai, kurie palaipsniui didÄ—ja, ant jų dedasi vis nauji sluoksniai ir susidaro akmenys – urolitai, kurie gali užkimÅ¡ti Å¡lapimo takus ir pridaryti gana daug bÄ—dų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
OtodektozÄ— – tai iÅ¡orinÄ—s ausies uždegimas, sukeltas Psoroptidae Å¡eimos Otodectes cynotis niežinÄ—s erkÄ—s. Dažniausiai sukelia katÄ—ms, gali sukelti ir Å¡unims. GyvÅ«nai kasosi, nuplinka ausys, jose kaupiasi rudas, nemalonaus kvapo eksudatas. UžsikreÄiama kontakto metu. Uždegimas pereina į vidinÄ™ ausį, bÅ«na bÅ«gnelio uždegimas. Mikroskopuojant iÅ¡ ausų paimtÄ… turinį, randamos stambios ir judrios niežų erkÄ—s.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Norint, kad katÄ— bÅ«tų sveika, gyvybinga ir linksma, svarbu jÄ… tinkamai Å¡erti. TaÄiau gali iÅ¡kilti klausimų: koks kaÄių Ä—dalas yra sveikas, rinktis Å¡lapiÄ… ar sausÄ…, kaip Ä—dalÄ… laikyti? Taigi, metas sužinoti atsakymus į Jums rÅ«pimus klausimus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Apvaliosios kirmÄ—lÄ—s
Ankstyvos apvaliųjų kirminų sukeliamos problemos gali bÅ«ti labai mažos ir nesvarbios arba net mirtinos, priklausomai nuo kaÄiuko sveikatos gimimo metu. Tam tikru nÄ—Å¡tumo metu kirminai, kurie “miega†motinos kÅ«ne, suaktyvÄ—ja ir migruoja į mažylių kÅ«nelius – taip jie kirminais apsikreÄia prieÅ¡ gimdami. Tai gali įvykti netgi tada, jei motinos iÅ¡matų tyrimai nerodo kirminų.
Nors tai skamba baisiai, tai retai būna didelė problema, nes... |
|
Skaityti daugiau...
|
 Jeigu žadate savo vaikams dovanoti kaÄiukÄ…, o patys nesate dideli kaÄių gerbÄ—jai, atsisakykite Å¡ios minties. Juk vis tiek vienam iÅ¡ tÄ—vų teks gyvÅ«nÄ—lio priežiÅ«ra, nes vaikai, kad ir geriausių norų vedini, ne visada sugebÄ—s juo pasirÅ«pinti.
Jeigu vaikai nori ne paÄio katinÄ—lio, o linksmo keturkojo žaidimų draugo, kuriuo pasididžiuotų prieÅ¡ draugus, iÅ¡ tokios draugystÄ—s taip pat nieko gera neiÅ¡eis. „Žaislinis“ katinÄ—lis greit gali... |
|
Skaityti daugiau...
|
KatÄ— yra mažas kaÄių Å¡eimos mÄ—saÄ—dis žinduolis. Normali kÅ«no temperatÅ«ra 38 ir 39Ëš C. 140 – 220 Å¡irdies dūžių per minutÄ™.
KATÄ–S SKELETAS Kaulai, sujungti jungiamojo audinio raÅ¡Äiais ir kremzlÄ—mis, sudaro gyvÅ«no griauÄius, arba skeletÄ…. Jis sudaro tvirtÄ… kÅ«no pagrindÄ… – atramÄ… minkÅ¡toms kÅ«no dalims. Kai kur skeletas sudaro tvirtas ertmių sienas gležniems organams, kaip smegenims,Å¡irdžiai. Kaulai – tai mineralinių medžiagų, ypaÄ kalcio ir... |
|
Skaityti daugiau...
|
 KelionÄ— į namus, nauji žmonÄ—s, nauja vieta kaÄiukui, kaip ir bet kokiam mažam gyvÅ«nui, sukelia stresÄ…, todÄ—l pirmomis dienomis leiskite mažyliui apsiprasti namų
aplinkoje.
Jei katinÄ—lį perkate iÅ¡ veislyno, papraÅ¡ykite, kad jums į maiÅ¡elį įpiltų naudoto veislyne kraiko, kurį atsivežus į naujus namus iÅ¡pilsite ant naujojo kraiko, taip kaÄiukui nebus baisu eiti į naujÄ…jį tualetÄ…. BÅ«tinai iÅ¡siaiÅ¡kinkite kokiu tualetu naudojosi veislyne uždaru, ar atviru. Nes... |
|
Skaityti daugiau...
|
 Dingus jÅ«sų katinui ar katei yra du keliai: nieko nedaryti arba ieÅ¡koti. MÅ«sų paÄių bei kitų žmonių praktinÄ— patirtis leidžia suformuluoti kelis patikrintus teiginius. Pirmiausia reikia iÅ¡skirti katinus pagal „sÄ—slumą“ ir gyvenamos vietos pobÅ«dį. Katino, kurio Å¡eimininkai gyvena nuosavame name, elgesys kiek skirsis nuo katino iÅ¡ daugiabuÄio elgesio. Pastarieji paprastai labai retai arba niekada savarankiÅ¡kai neiÅ¡eidavo į laukÄ…, netyrinÄ—jo savo gyvenamosios... |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Tualetas. PaprasÄiausia atvira plastikinÄ— tualeto dėžutÄ— patogi kelionÄ—je ar mažam kaÄiukui, taÄiau namuose daug patogesnis – uždaro tipo katÄ—s tualetas. Jis padÄ—s iÅ¡vengti žaidimo smÄ—lio pilimis ant grindų bei geriau apsaugos namus nuo kraiko nesugertų kvapų likuÄių. Jei katinas nenoriai naudojasi tokiu tualetu, rekomenduojama iÅ¡imti jo dureles. Kraikas bÅ«na trijų tipų: natÅ«ralus, cementuojantis ir silikoninis. NatÅ«ralus kraikas gaminamas iÅ¡ medžio... |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Dažnai veisÄ—jui užduodami klausimai: "KodÄ—l kaÄiukas kainuoja tiek daug? KodÄ—l bÅ«tent tiek?" Be abejonÄ—s, kiekvienas, įsigyjantis sveikÄ… veislinį gyvÅ«nÄ…, atkreipia dÄ—mesį į pinigus, sumokamus už gyvÅ«nÄ…, kaip į jo kainÄ…, o ne kaip į vertÄ™. IeÅ¡kant meilaus, gražaus bÅ«simo pilnateisio Å¡eimos nario nereikÄ—tų žiÅ«rÄ—ti į gyvÅ«no įsigijimÄ… kaip į verslo sandorį, nes gyvÅ«nas ne "kainuoja", bet yra vertingas!
Â
|
|
Skaityti daugiau...
|
 JÅ«sų namuose apsigyveno mielas mažas gyvÅ«nÄ—lis, kuris iÅ¡augo į gražiÄ… katÄ™ ar katinÄ…. JÅ«s nusprendÄ—te sudalyvauti parodoje, kad tarptautinÄ—s kategorijos teisÄ—jai įvertintų JÅ«sų augintinį. Nuo ko pradÄ—ti?Pirmiausia Jums reikia įstoti į kaÄių mylÄ—tojų klubÄ…, nes bÅ«tent klubai organizuoja kaÄių parodas. Klube JÅ«s gausite visÄ… informacijÄ… apie tai, kada ir kur vyks paroda.Parodų organizavimas nÄ—ra lengva užduotis klubui. Reikia 4-5 tarptautinÄ—s... |
|
Skaityti daugiau...
|
 KatÄ— – tai gyva bÅ«tybÄ—. Ji, kaip ir žmogus, gali susirgti sloga, plauÄių uždegimu, gastritu, nutukimu ir kitomis „žmogiÅ¡komis“ ligomis. Be to, ji neapdrausta ir nuo specifinių katÄ—ms ligų, kurių paÄios pavojingiausios – infekcinÄ—s, sukeliamos bakterijų ir virusų.
Neskiepytos katės užsikrėtę serga sunkiai ir liga dažnai gali baigtis liūdnai. Persirgę gyvūnai dar ilgai lieka virusų nešiotojais ir gali užkrėsti savo gentainius. Sveikas kates nuo ligų... |
|
Skaityti daugiau...
|
 Vistik katÄ—s labai ypatingas gyvÅ«nas, keletas įdomių faktų apie jas:Prakaituoja tik katÄ—s letenÄ—lių pagalvÄ—lÄ—s. KatÄ—s gali skleisti 100 įvairiausių garsų, Å¡unys- apie 10. Jei katÄ— galanda nagus į baldus, pabandykite pakvepinti tas vietas citrinos ar apelsino kvapu- katÄ—s nekenÄia Å¡ito kvapo. Kuo daugiau kalbate su kate, tuo daugiau ji kalba su jumis. Kates nosies pavirÅ¡ius unikalus, kaip ir žmogaus pirÅ¡to atspaudas. EgiptieÄiai skuto antakius, kaip gedulo ženklÄ…, kai... |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Po operacijos gyvūnų kraujyje kyla šiokia tokia hormonų sumaištis – dėl to kartais gyvulio apetitas išauga. Jei kastruotą katiną ar katę šerti tiek, kiek jis nori ir prašo, kyla pavojus „išsitampyti“ skrandžiui – reiškia, ilgainiui suėdamo maisto kiekis tik didės. Paprastai mes patariame maždaug mėnesį po operacijos katei riboti duodamo maisto kiekį: per šį laiką hormonai grįžta į pusiausvyros būseną ir jau tuomet persiėdimas nebūna toks dažnas... |
|
Skaityti daugiau...
|
KaÄių augintojai žino, kad katÄ—s mÄ—gsta paÄiaumoti augalus. Ä® laukÄ… iÅ¡einanÄios katÄ—s gali sau leisti rinktis, kÄ… kramtyti. KodÄ—l jos taip daro, nÄ—ra aiÅ¡ku – gal instinktyviai stengiasi aprÅ«pinti organizmÄ… vitaminais bei mineralais, kurių trÅ«ksta jų racione ar jauÄia, kad augalų lÄ…steliena padeda iÅ¡valyti virÅ¡kinimo traktÄ…. Neretai pririjusios žolÄ—s katÄ—s vemia – taip iÅ¡ skrandžio lengviau pasiÅ¡alina plaukai ir kiti svetimkÅ«niai. Galų gale, gal... |
|
Skaityti daugiau...
|
 KatÄ—s kailis – tai jos sveikatos bÅ«klÄ—s ir Å¡eimininko priežiÅ«ros veidrodis. Sveiko ir prižiÅ«rÄ—to gyvÅ«no kailis Å¡varus, Å¡velnus ir blizga kaip Å¡ilkas – kai katÄ— puikiai atrodo, jos Å¡eimininkas tuo gali girtis ir didžiuotis. KatÄ—s Å¡eriasi ne reÄiau kaip kartÄ… per metus. PatelÄ—s dažnai pradeda Å¡ertis po rujos, nÄ—Å¡tumo metu ir po kaÄiukų maitinimo. Laisvai po laukÄ… vaikÅ¡ÄiojanÄios katÄ—s Å¡eriasi sezoniÅ¡kai, tuo tarpu namie laikomų kaÄių kailis po... |
|
Skaityti daugiau...
|
|
KatÄ—s tuÅ¡tinimosi pakitimus nesunkiai galima pastebÄ—ti tvarkant katÄ—s tualeto dėžutÄ™. Normalios kaÄių iÅ¡matos yra rudos ir gerai susiformavusios. Jei katÄ— viduriuoja, iÅ¡matos tampa minkÅ¡tos ar net vandeningos, taipogi gali paÅ¡viesÄ—ti spalva, ar netgi atsirasti kraujingų gleivių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Mastitas Tai pieno liaukos uždegimas.. Dažniausiai iÅ¡sivysto maitinimo periodo pradžioje arba pabaigoje. Jį predisponuoja užsilaikÄ™s pienas, neÅ¡varios laikymo sÄ…lygos, per žema aplinkos temperatÅ«ra ir kt. Svarbu atsiminti, kad pieno gamybÄ… tiesiogiai skatina žindymas. Kuo gausesnÄ— vada, kuo daugiau kaÄiukų žinda pienÄ… , tuo daugiau pieno produkuoja pati liauka. Ir atvirkÅ¡Äiai - jei vadoje tik vienas kaÄiukas - pieno bus nedaug, tiek kiek reikia pasisotinti vienam... |
|
Skaityti daugiau...
|
Vakcinacija. Kates, kaip ir šunis, skiepyti būtina, nes jos taip pat serga infekcinėmis ligomis. Infekcines ligas sukelia virusai, o virusą į namus gali parnešti kitos katės, kiti gyvūnai arba pats šeimininkas.
Visos suaugę katės turi būti vakcinuojamos vieną kartą per metus. Tinkamą vakciną visada parinks veterinarijos gydytojas. Vakcinuojami tik sveiki, dehelmintizuoti ( gavę vaistų nuo kirminų ) gyvūnai.
Maži kaÄiukai vakcinuojami du kartus: 9 ir 12... |
|
Skaityti daugiau...
|
 NÄ—Å¡tumo laikotarpiu kaÄiukai saugiai vystosi ir auga gimdoje. Visas bÅ«tinÄ…sias maistines medžiagas bei deguonį jie gaunÄ… per placentÄ… iÅ¡ motinos organizmo. Gimimo metu kaÄiuko organizme įvyksta visÄ… eilÄ— pasikeitimų, ypaÄ Å¡irdies ir kvÄ—pavimo sistemoje, jis pirma kartÄ… savarankiÅ¡kai įkvÄ—pia, ima pilnai funkcionuoti plauÄiai, vos tik gimÄ™ mažyliai jau turi stirpų Äiulpimo refleksÄ… ir ima ieÅ¡koti pieno.
Pirmąsias kelias savaites mažyliai yra bejėgiai, akli... |
|
Skaityti daugiau...
|
|
KatÄ—s garsÄ—ja savo vislumu. KodÄ—l? Palyginkime kalių ir kaÄių lytinius ciklus. KalÄ—s rujoja kas 4 – 12 mÄ—nesių, rujos metu visada ovuliuoja, patruja tÄ™siasi vidutiniÅ¡kai mÄ—nesį. VisÄ… likusį laikÄ… kalÄ— yra ramybÄ—s bÅ«senoje ( tai tÄ™siasi 4 – 12 mÄ—n. ) ir pastoti negali. KaÄių fiziologija gerokai skiriasi. Tai - policikliniai gyvÅ«nai su ryÅ¡kiu lytiniu sezoniÅ¡kumu ir refleksine ovuliacija. PaprasÄiau kalbant – katÄ—s rujoja nuo ankstyvo pavasario iki vÄ—lyvo... |
|
Skaityti daugiau...
|
 MoksÂliÂninÂkai, banÂdÄ™ iÅ¡ÂsiÂaiÅ¡ÂkinÂti, kas gyÂveÂna ilÂgiau – Å¡eiÂmos žmoÂnÄ—s ar vieÂniÂÅ¡iai, paÂteiÂkÄ— stulÂbiÂnaÂmų reÂzulÂtaÂtų.
PaÂsiÂroÂdo, jog tai yra tie, kuÂrie... naÂmuoÂse tuÂri Å¡uÂnį arÂba kaÂtÄ™. BÅ«Âtent naÂmiÂniai gyÂvÅ«Ânai gyÂdo ir ilÂgiÂna gyÂveÂniÂmÄ….
TurÂbÅ«t paÂsteÂbÄ—ÂjoÂte, kad kai paÂvarÂgÄ™ grįžÂtaÂte naÂmo, ir jÅ«Âsų kaÂtÄ— ima glausÂtyÂtis prie koÂjų, tuoÂjau pat atÂlÄ—gsÂta... |
|
Skaityti daugiau...
|
 Žinoma, taÄiau nedera užmirÅ¡ti, kad katÄ— yra medžiotoja, ir auklÄ—jimas nepadÄ—s atsikratyti Å¡io instinkto. Paleisdami žiurkÄ—nÄ… ant grindų nemanykite, kad katÄ— supras, jog jis yra Å¡eimos narys.
Jūsų katė niekada nekreipdavo dėmesio į žiurkėną, kai laikėte jį rankose. Galbūt ji netgi uostinėdavo ar palaižydavo mažąjį graužiką. Kadangi žiurkėnas gimė naminiu gyvūnu, neišmoko bijoti plėšrūnų. Kai tik pabus katės medžioklės instinktas, žiurkėno laukia... |
|
Skaityti daugiau...
|
 IÅ¡vesta katÄ—, nesukelianti alergijos
Selekcininkai panaikino svarbiausiÄ… kliÅ«tį, verÄianÄiÄ… atsisakyti laikyti katÄ™. Jie sukÅ«rÄ— kaÄiukÄ…, kuris Å¡eimininkams nesukelia alerginÄ—s slogos, aÅ¡arojimo ir astmos priepuolių.
Amerikos kompanija tvirtina, kad jos mokslininkai pirmieji pasaulyje iÅ¡vedÄ— kaÄiukus, kurie žmonÄ—ms nesukelia alergijos. Ji ketina kaÄiukus pardavinÄ—ti Didžiojoje Britanijoje po 7,5 tÅ«kst. svarų sterlingų už vienÄ….
Å is naujasis... |
|
Skaityti daugiau...
|
 Balta – tai nÄ—ra natÅ«rali kaÄių spalva. Kiekvienas kaÄiukas paveldi iÅ¡ tÄ—vų vienÄ… iÅ¡ keturių spalvų: rudÄ…, juodÄ…, kreminÄ™ ir melsvÄ…. Tai priklauso nuo genų. Kartais jie gali bÅ«ti maiÅ¡ytų spalvų. Spalva pradeda plisti nuo virÅ¡utinÄ—s kÅ«no dalies ir eina vis žemyn. Tai vyksta kol kaÄiukas dar negimÄ™s.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Kaip ir visi gyvÅ«nai, taip ir katÄ—s, kad galÄ—tų susikalbÄ—ti tarpusavyje ar su Å¡eimininkais, turi savo kalbÄ…. KatÄ—s tarpusavyje “kalbasi†naudodamos kÅ«no kalbÄ…: pozas, emocijas, snukuÄio iÅ¡raiÅ¡kas. Taip pat didelÄ™ reikÅ¡mÄ™ turi kvapas. Be to, garsų žodynas labai įvairus – nuo kniaukimo iki Å¡nypÅ¡timo ir visai negirdimų žmogaus ausiai garsų. Bendraujant su žmonÄ—mis, dažniausiai naudojamas paprastas “miauâ€. Matyt, katÄ—ms atrodome per daug buki, kad... |
|
Skaityti daugiau...
|
KatÄ—s mato taip pat gerai, kaip ir žmonÄ—s, dažnai net geriau. KaÄių regÄ—jimas pritaikytas užfiksuoti judÄ—jimÄ…, tai praverÄia medžiojant. Kaip ir žmonių, kaÄių regÄ—jimas yra binokuliarinis, nors ne toks tobulas. Tai reiÅ¡kia, kad katÄ—s, taip pat kaip ir žmonÄ—s, tikriausiai mato trimatÄ™ erdvÄ™, tai labai svarbu atstumo įvertinimui. TaÄiau katÄ—s yra Å¡iek tiek
|
|
Skaityti daugiau...
|
Â
KaÄių Å¡eimos atstovus drÄ…siai galima vadinti visų žemynų (iÅ¡skyrus AustralijÄ… ir AntarktidÄ…) aborigenais. Ä®domu tai, kad ikii žmogaus atsiradimo jų nebuvo Magadaskaro vietovÄ—je.
Manoma, kad tolimiausias katės protėviais buvo prieš 160 mln. metų gyvenę kreodontai. Iš eoceno laikotarpio (kainozojaus eros paleogeno periodo vid. epocha) mus pasiekė gerai išsilaikęs gyvūno skeletas, kurį mokslininkai pavadino Miaciu (Miacis).
|
|
Skaityti daugiau...
|
 KatÄ—s yra patys paslaptingiausi medžiotojai žinduoliai. KaÄių kÅ«nas nedidelis, klausa gera ir puiki rega. Skirtingai nuo kitų plÄ—Å¡rÅ«nų, dauguma kaÄių yra tikros mÄ—sÄ—dÄ—s. Jos minta gyvu grobiu. Jos dažniausiai užmuÅ¡a vienu įkandimu, o grobį stveria aÅ¡triais nagais. IÅ¡skyrus gepardÄ…, kitos katÄ—s nagus įtraukia į apsaugines makÅ¡tis. Katininių Å¡eimai priklauso apie 38 rÅ«Å¡ys. Daug kaÄių dÄ—l kailio ar kÅ«no dalių, o taip pat ir dÄ—l to, kad suardyta jų... |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Visiems „į kraujÄ… įaugę“, kad katÄ—s dievina valerijonus. Galima iÅ¡girsti istorijų apie katinus, kurie braunasi į spinteles, kur laikoma valerijonų tinktÅ«ra ar net patys iÅ¡sikasa valerijonų Å¡aknis ir jomis mÄ—gaujasi. Kitas „katinis“ augalas – katžolÄ—. Å ie augalai plaÄiai naudojami praktikoje - nuo žaisliukų iki elgesio problemų sprendimo. TaÄiau dažnam kyla klausimas: kodÄ—l ir kaip iÅ¡ tiesų jie veikia?